- pusilgis
- pùsilgis, -ė adj. (1) 1. kuris vidutinio ilgumo, nelabai ilgas: Valstiečių labiausiai buvo mėgstami dvisiūlio sukirpimo pusilgiai (iki kelių) ir ilgi avikailių kailiniai MLTEI424. 2. K.Būg lingv. tarpinis savo ilgumu tarp ilgo ir trumpo: Ilguosius balsius be kirčio ir žodžio gale trumpina – taria kaip pusilgius arba trumpus balsius J.Jabl. Linkmenų tarmėje balsiai yra ilgi, pusilgiai ir trumpi KlbII9.
Dictionary of the Lithuanian Language.